Almostoorjâ
Jis tun jieh pyevti finniđ ánsupeiviruuđâ, Kela puáhtá mäksiđ tunjin almostorjuu.
Uusâ almostorjuu Kelast, ko lah lamaš pargottemmin jiešvástádâsääigi ađai 7 argâpeivid. Tun puávtáh finniđ almostorjuu maajeeldkietân enâmustáá 3 mánuppaje ääigist.
Täärhist meid, ete puávtáh-uv finniđ eres torjuid, ovdâmerkkân aassâmtorjuu.
Kii puáhtá finniđ almostorjuu?
Tun puávtáh finniđ almostorjuu Kelast, jis tust ij lah pargosaje jiehke tun finnii pargottesvuotâtorjuu eres soojijn.
Tun puávtáh finniđ almostorjuu, jis čuávuvááh iävtuh olášuveh:
- tun lah 18–64-ihásâš
- tun lah pargottes pargo-occee
- tun aasah fastâ Suomâst.
Kela puáhtá mäksiđ almostorjuu meid ulmuid, kiäh láá puáttám EU-enâmijn. Iähtun lii, ete sii láá porgâm pargoid majemustáá Suomâst.
Tun finniih almostorjuu meid talle, ko tun tienâspeiviruuđâ mäksim lii nuuhâm. Almostorjuu äigi ij lah räijejum.
Almostorjuu finniimân láá raijiittâsah,
- jis tun lah vuálá 25-ihásâš
- jis tust ij lah áámmátlâš škovlim tâi ollâškovlâtođhos.
Mon ennuv almostorjuu finnee?
Almostoorjâ lii 37,21 eurod peeivist, já tun finniih tom 5 peeivist ohhoost.
Almostorjust mana viäru.
Pargottemmin olgoenâmijn
Tun puávtáh finniđ almostorjuu motomijn tábáhtusâin meid talle, ko tun lah olgoenâmijn já tun uusah tobbeen pargo.
Tun puávtáh koijâdiđ lase palvâlemnumerist 020 692 210.
Pargottesvuotâääigi almottâs
Jis pargottesvuotâäigi juátkoo, te tun koolgah toimâttiđ Kelan pargottesvuotâááigán kyeskee almottâs 4 oho kooskâi. Kela máksá tunjin torjuu tuu almottâs vuáđuld.
Pargottesvuotâääigi almottâs tun puávtáh rähtiđ viermist tâi luámáttuvâiguin, maid tun puávtáh printtiđ Kela nettisiijđoin tâi uuccâđ Kela toimâttuvâin.
Merkkii almottâsân, moh peeivih tun lah lamaš pargottem já moh peeivih lah uásálistám pargo finnim pyeredeijee palvâlusân.
Jis tun lah pargottesvuotâääigi lamaš tyellittälli pargoost, te merkkii almottâsân, ete mon peeivi tun lah lamaš pargoost.
Luuvâ lase