Suomâst olgoenâmáid
Jis tun finniih monnii Kela torjuu já tun varriih olgoenâmáid, te almoot varriimist Kelan.
Almoot Kelan meid, jis tuu eellimtile muttoo, ko tun lah olgoenâmijn. Muttum puáhtá leđe ovdâmerkkân
- uápui algâttem tâi lopâttem
- pargo algâttem tâi lopâttem
- nubástus tuu perâkoskâvuođâin, tegu näimi-iäránem tâi varrim oohtân pelikuoimijn.
Koskâpuddâsâš vâi pisovâš varrim?
Tuu vuoigâdvuođah Kela torjuid čuávdojeh táválávt ton vuáđuld, ete mon kuhháá tun ááiguh leđe olgoenâmijn. Meid tot vaaigut, mondiet tun varriih já mon staatân tun varriih.
Jis tun varriih olgoenâmáid pisovávt, te tun jieh pyevti innig táválávt finniđ Kela torjuid. Varrim annoo pisovâžžân, jis lii uáivildum, ete olgoenâmijn aassâm pištá paijeel 6 mánuppaje. Talle tuu vuoigâdvuotâ Kela torjuid nohá táválávt tállân, ko tun varriih meddâl Suomâst. 6 mánuppaje äigirääjist puáhtá spiekâstiđ, jis tun varriih koskâpuddâsávt Suomâst EU-riijkân, Eta-riijkân, Sveitsin tâi Stuorrâ-Britannian.
Meid ovdâmerkkân uáppein já pargoadeleijee vuolgâttem pargein puáhtá leđe vuoigâdvuotâ Kela torjuid, veikâ sij liččii olgoenâmijn paijeel 6 mánuppaje.
Ko tun varriih nube staatân, te vääldi čielgâs, ete puávtáh-uv finniđ torjuid tuu uđđâ aassâmstaatâst.
Uási ivveest olgoenâmijn
Jis tun aasah olgoenâmijn kiärdulávt paijeel pele ivveest, te tust ij lah táválávt vuoigâdvuotâ Kela torjuid. Äigirääjist puáhtá spiekâstiđ, jis tun aasah uási ivveest mottoom EU-riijkâst, Eta-riijkâst, Sveitsist tâi Stuorrâ-Britanniast.
Kotemuš staatân tun varriih?
Torjuu finniimân vaaigut toos tot, ete kotemuš staatân tun varriih Suomâst.
Kela torjuu finniimân vaaigut tot, ete lii-uv staatâ Euroop union (EU) tâi Euroop ekonomiakuávlu (Eta) staatâ, Sveitsi, Stuorrâ-Britannia tâi staatâ, moin Suomâst lii sosiaaltorvosopâmuš.
EU-staatah láá
- Suomâ
- Vyelienâmeh
- Belgia
- Bulgaria
- Espanja
- Irland
- Italia
- Nuorttâriijkâ
- Kreikka
- Kroatia
- Kypros
- Latvia
- Liettua
- Luxemburg
- Malta
- Portugali
- Puola
- Ranska
- Romania
- Ruotâ
- Saksa
- Slovakia
- Slovenia
- Tanska
- Tšekki
- Unkari
- Viro.
Eta-staatah láá
- Euroop union staatah
- Island
- Liechtenstein
- Taažâ.
Suomâst lii sosiaaltorvosopâmuš čuávvoo staatâiguin:
- Australia
- Chile
- India
- Israel
- Jaapaan
- Kanada (já Quebec)
- Kiina
- Maadâ-Korea
- Ovtâstumstaatah
- Tave-enâmeh.
Eurooplâš pyecceetipšokorttâ
Tun puávtáh tiiláđ Kelast eurooplii pyecceetipšokoortâ. Korttâ lii nuuvtá. Ko tust lii korttâ, te tun finniih tipšo aakuut puácuvuotân EU-staatâst, Eta-staatâst, Sveitsist tâi Stuorrâ-Britanniast siämmái hoddijn ko páihálâš ässeeh.
Tun puávtáh tiiláđ koortâ neetist tâi palvâlemnumerist 020 692 204. Neetist tun puávtáh tiiláđ koortâ meiddei párnásâd.
Jis tust ij lah innig vuoigâdvuotâ Kela torjuid, tun jieh pyevti kevttiđ eurooplii pyecceetipšokoortâ.