Olugo sáhtát oažžut almmolaš ássandoarjaga?
Ássandoarjja sáhttá leat eanemustá 70 proseantta dahjege njeallje viđátoassi ássangoluin. Nuba mávssátge ieš ássangoluin álot unnimustá 30 proseantta.
Ássandoarjja ii goittotge máksojuvvo buot ássangoluin, baicce lágas meroštallojuvvon dohkkehuvvon ássangoluin.
Lágas meroštallojuvvojit maiddái ássangoluid eanemusmearit dahjege stuorimus euromearit, maid vuođul sáhttá oažžut ássandoarjaga.
Jos ássangolut mannet badjel eanemusássangoluid, sáhtát oažžut doarjaga eanemustá eanemusássangoluid vuođul.
Eanemusássangoluide váikkuhit sihke visttis ássi ollesolbmuid ja mánáid mearri ja vistti sajádatgielda.
Vistti sajádat
Gielddat leat juhkkojuvvon golbma sierra jovkui ássama hatti vuođul.
Vuosttas jovkui gullet
- Espoo
- Helsset
- Kauniainen
- Vantaa.
Nubbi jovkui gullet
- Hyvinkää
- Hämeenlinna
- Joensuu
- Jyväskylä
- Järvenpää
- Kajaani
- Kerava
- Kirkkonummi
- Kouvola
- Kuopio
- Lahti
- Lappeenranta
- Lohja
- Mikkeli
- Nokia
- Nurmijärvi
- Oulu
- Pori
- Porvoo
- Raisio
- Riihimäki
- Roavenjárga
- Seinäjoki
- Sipoo
- Siuntio
- Tampere
- Turku
- Tuusula
- Vaasa
- Vihti.
Goalmmát jovkui gullet buot eará gielddat, muhto eai Ålándda gielddat.
Iežas joavkun leat Ålándda gielddat.
Geahča eanemusássangoluid iežat gielddas (suomagillii).
Sáhtát ieš árvvoštallat rehkenastiin, man olu oaččut ássandoarjaga (suomagillii).